be

žodžių skėriai
dar sulaikys tave
akimirkai
bet nuzulintą kilimą
jau pradedu
skaityti
lyg geriausių mūsų
metų santrauką

net stebuklingoms
iškirptėms –
kuriose gimdavo
reikalingi burtai
ir pasislinkdavo
žemės plokštės –
suėjo senatis

ir nėra
tokios uždangos
kuri leistų nematyti
kaip paskutinę
mums duotą jaunatį
gramdo
išsiviepusios lūšys
priaugintais nagais