Oranžinis kvapas praskriejo šalia,
nuluptas jis dar sustiprėjo žinia;
nupalvinęs panages taip netyčia.
Paimėmusi vaisų dalinsiu lyg lobį,
kiekvieną skiltelę kaip prisiminų skonį.
Džiugu ir graudu tuo pačiu,
atvirą širdį nubloškus į praetį.
Ten jos nesaugo net nosies sloga,
karštis kaip tyčia bloškia kančia.
Mėgstu vaisius, jų skonį ir kvapą,
o dar labiau lupti kiekvieną jų lapą.