Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 23 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







tyliai atskriejo dūzgiančios lietaus bitės
kruopščiai rinkdamos smėlio ir saulės nektarą
nuo rudenin bėgančių medžių,
jam pakloto gelsvo pievų kilimo –
stiklo sparnais paliesdamos kiekvieną stiebą, lapą,
į veidrodinį avilį skubėjo nusileist.
o aš stovėjau be skausmo bičių sugelta,
apsvaigus nuo gydančio nektaro kvapo
sugrįžti mintimis į vasarą bandžiau –
prisiminti ūžesį,
kurs ką tik dingo stiklo aviliuos,
kitoks jis buvo,
kitokios bitės,
sparnuos nešiojančios vaivorykštės spalvas.

tik tai suprasti negalėjau,
kurios gi gelia daug skaudžiau
2002-09-01 16:11
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą