Rašyk
Eilės (73663)
Fantastika (2197)
Esė (1498)
Proza (10401)
Vaikams (2524)
Slam (49)
English (1127)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Aš ir vėl negavau kupono šaldytuvui, jau penktą kartą laukiu. Žinau, tai kvaila: aš nei virtuvės plytelių, nei pačios virtuvės neturiu. Nuliūsti dėl kažkokio šaldiklio gali tik žmogus...

Mano draugas Adalbertas sakydavo, jog praeitame gyvenime galėjau būti žmogumi, bent jau taip išpranašavo Konstancijos Taro kortos, kuriomis nė nenoriu tikėti. Gal ir tiesa, bet niekuo nesigėdiju: daug žinau apie žmonių būdą, jausmus, elgesį, man patinka juos stebėti ir klausytis. Taip taip, retkarčiais jūs mane tikrai pastebėsite besiklausantį tuščių pokalbių, kurie suteikia saldumo skonį burnoje. Po sunkios dienos pokalbių nuotrupos atgaivina, atpalaiduoja ir tu nebegalvoji apie savąsias egzistencines problemas, jas tiesiog užmiršti.
Apie savo žmogiškus atradimus, filosofines idėjas kalbėdavomės ir mes su Adalbertu, tiksliau – aš kalbėjau, jis klausėsi. Po vieno tokio pokalbio Adalbertas kažkur dingo, nežinau, ar jam viskas gerai, ar ne, bet kaip yra, taip – man jo netrūksta. Jis visada buvo šalia, visada žinodavo, ką atsakyti į kvailas mano replikas. Man nieko daugiau nereikėjo, tik klausytojo, kuris sugertų visas mano išsakytas tiesas bei jas užrašytų, kaip kad Platonas surašė Sokrato, aš, matote, sau laiškus tingėjau rašyti. Nelaikau savęs Adalberto ar viso pasaulio mokytoju, tesu paprastas, ydingas kūrinys, vertas dėmesio kaip ir kiekvienas. Ne, netrūksta, tačiau linkiu jam laimės ir sėkmės...

Šiuo metu, kad galėčiau papildyti savuosius žmogiškumo tyrinėjimus, gyvenu su tokiu vyru, kuris laiko mane namuose. Nesąžininga, antihumaniška, bet nesiskundžiu. Matau, kaip jis rūko balkone ir melancholiškai šypsosi Mėnuliui. Tas vyras su niekuo nesišneka, tad įdomių minčių iš jo lūpų neišgirsi, gal tik šiokios tokios informacijos apie vaistus nuo migrenos iš jo motinos. Ji skambina triskart į savaitę. Nuobodus, nuobodus mano vyro gyvenimas, pastaruoju metu man jo labai pagailo, jis tik žiūri į televizorių, keikia valdžią ir garsiai dūsauja.
Kartais man atrodo, jog vyras priėmė mane vien iš gailesčio sau, žinau, jam visiškai nerūpėjo mano ryžtas mokytis žmogiškojo gyvenimo būdo, apgailėtina, bet jam liūdna. Liūdesys jį apninka kasdien, o aš tik sėdžiu ir stebiu. Maniau, būti žmogumi lengva, tačiau žmogų suprasti – dar sunkiau...

Iš tos nevilties pliušinis žaislas susvyravo ant palangės atbrailos, už jo žiojėjo juodoji skylė, pasiglemžusi ne tik patį žaislą, bet ir jo kaspiną.

Kritimas buvo ramus, jaučiau tylą, gamtos harmoniją. Tikėjausi specialių efektų, kurie pagyvintų šį veiksmo filmo epizodą – nieko nebuvo.
Pragulėjau žolėse kelias dienas, kol manęs nesurado pagyvenęs vyras. Pamatęs mane, jis nusišypsojo ir tyliai kikendamas sušnibždėjo:
- Sveikas gyvas.
2018-04-09 20:13
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2018-04-10 10:11
Išai
Yra tikrai gražių minčių, rašyti mokate, tačiau pats siužetas nuvalkiotas ir banalus, primenantis facebooke žinutes „persiųsk kitam”. Nešvaistykite įgūdžių niekams, padirbėkite su pačia kūrinio idėja, fabula.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-04-09 23:32
Nuar
Skaitomo atsiranda. Bet ar pėdsaką palieka?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-04-09 22:05
Damastas
Štai kažkas skaitomo atsiranda.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą