uolų laipiotojas užsiriša raištelius
slidžių nugludintas kelias į dangų
ramini duok ranką juokies o glėby
pūkuoto mėnulio kėpavimas ausiai
švelnus kačiukas tavo mintys mano
delnais surangėja kryčio nuojauta
kylam skardžiais švytina sniego keteros
batų katės įsminga Elbruso prieigų sienoj
aukščiau visko ne Eagles hotel California
tik kalno Приют одиннадцати įšalo rojus
pro eketę lango akies išlipam ledo arbatai
pamirštam kuo esame gimę nes genacvali
griūtimis sniego griaudi отдай паспорта
rusų gruzinų sieną tarpekliais išsidalinam .
нeт Dievui tik tirpsta žvaigždės arbatoje
kai atmintis tūkstantį metų garma į žemę
nupučiam pėdas susirenkam ledo bučinius
atgaivina virtę rasa neatšąla bučiuojantis
sudega oras pučiamas kai ištari man tik tu
švelniai praneriu rankomis į tavo plaukus
paskutinį kartą praskriejame virš kavinės
kurioje prie mūsų stalelio mes nebesantys
tirpsta Santana pa ti garsais neatgailavimai
kalno tylėjimą mūsų pasiglemžia muzika
tie garsai gitaros švelnūs kaip visa kas tu
Приют 11 – viešbutis (4130 m virš jūros lygio) Elbruso kalno šlaite, panašus į užstrigusį sniege autobusą. Norint arbatos, turi išlipti pro langą atskirsti ledo gabalą ir jį išsitirpinti.