Aš žinau, kažkada juk išnyksiu,
Bet pavasariai visad žydės.
Sodų jūrose maivysis vyšnios,
O laukimas prie vartų sėdės...
Aš žinau, kažkada nebegrįš jau
Traukiniai iš svajonių stoties,
Bet pajūryje bangos blaškysis,
Vis svajodamos krantą paliest.
Aš žinau, kažkada juk išnyksiu,
Virs į dulkes laiškai nuo trinties,
Bet Tave aš kas dieną lankysiu,
Tu skirta man per amžiams lemties.