Po pievas dairytis pabodo,
Stebėt karalystę šlovingą.
Kai naujas veidelis iš sodo
Net saulę nustelbia didingą.
Giliai mano sielą užgauna,
Šiltais spinduliais prisiliečia.
Visa pasiduoda kariauna,
Kai akys jos širdį pakviečia.
Aš skrendu, džiaugsmingas, pasauliu grožiuosi,
Per pievas, per tvorą, lendu į sodą,
Mano kapšas meilės pritvinksta.
Sustoti, sugrįžti atgal nevaliosiu.
Jos akių spindesys kelią rodo,
Aš gimstu, siela auga, išbrinksta.