ir tai praeis

slysta saulės garbanos
tarp pirštų
varva žaliuoti žolėn
žiema pabaigė šovinius
raudonųjų kiaušinių diena
praėjo
melagių diena
megapokštas

visatos kaukolė
šiepiasi
trisdešimčia dantų
vienoje akiduobėje
vakar tu
kitoje rytoj tu
apatinis žandikaulis
pamestas

iš jo pasidarė sostą
užplūdęs mirtinas pavasaris
nes žmonės serga
visais metų
ir paros laikais
taigi
kaip tu laikais

ar ištvino tavosios upės
ežerai atitirpo
ar lig šiolei
baiminiesi stygiaus
nebijok
balandis kaip pažadas
gintarinis saldainis
asfalto šokoladas

ir tai praeis
graviruota ant žiedo
ir neliks tavo pėdų
sniege pamėlusiam
nuo vakaro
vilko valandos
vis dažnėjantys
pernai
tobuli kiaulėms perlai
metas akmenis rinkti
kai slysta saulės garbanos
bet
    ir
      tai
          praeis