Neištarti žodžiai

Ištarei žodį... vieną... nelauktą...
Ir širdį paslepiu smėly.
Pro šalį lekia raudonos ir baltos
Amūro užnuodytos strėlės!

Ištarei žodį... vieną... meilingą...
Ir su angelais pradėjau pyktis...
Ir rodos vėl geguže sninga...
Sninga spygliuotom erškėtrožių rykštėm.

Ištarei žodį... vieną... iškęstą
Ir pradeda kryžiai kalbėti.
Tik mano žodžiai vis skęsta ir skęsta
Sudaužytų gintaro rūmų pavėsy...

Ištariau žodį... vieną skausmingą...
Ir man sudrebėjo porceliano širdis -
Ar leis jai vėl būti laimingai,
Jei plėšau čia tavo popierines viltis...

Skrieja palaimintos Eroto strėlės,
Sugėrusios rožių aliejuj klaidas --
Iš kapinių prikeltieji parėjo 
Ir bežadžiai tiesė į lūpas rankas...