Chaoso viesulus nugalėjęs papirosas išvyniojo saugotą Tutanchamono piramidėje papirusą, kuriame surašė, ką per savo netrumpą amžių regėjęs. Jis išmatė, kad Raudonkepuraitė, visai gali būti, neišsirenka, kuri kepuraitė yra madingiausia ir apsaugotų nuo tykančių pavojų klaidžiajame Dantės miške. Jo egiptietiškoji akis, dovanojusi rožių Bobo Dylano draugei, nuo kurių ėmė rausti rože josios oda, pasidengė iškiliais spygliukais, išdygusiais iš žąsies odos. Šiurpas suima kiekvieną, kas žengia paklaidinančiu mišku pas senelę. Nieks nežino, kur rasti ją. Tie, kas eina, negrįžta atgal. Ten tamsu, nors į akį durk – liksi aklas. Gal todėl Raudonkepuraitei daros vis baugiau ir baugiau.
Vienaakiui papirosui nė motais, bet jis žino, kad knibžda visokio gyvio, lendančio iš pašalių: gličių gyvačių, kurios ryja save be perstojo, kurkiančių nesibaigiančias serenadas varlių su iškrypusia iš tikrojo kelio orientacija. Ten šunes skalija, nerasdamos vietos sau, blaškos lakstydami, kol apšlapina visas pakampes ir močiučių verbas, kurias per neapdairumą jos pasidėjo ant tako, kol taisėsi skepetaites, tvarkės keliasluoksnius šventinius undarokus. Miške laksto kiškučių – velykinių, šventinių, baltom uodegėlėmis švysčiojančių, po kurių pasirodymų valtys ledus pralaužia ir ateina tikrasis pavasaris.
Po rūkymo pertraukėlės papirusas nuplėšia makaronų pakelio kraštelio kraštą ir krimsdamas juos lyg Balzakas kavos pupeles, mat jis iš principo makaronų neverda. Nuo šių Raudonkepuraitei susuka vidurius ir tada ji guli, jog nepakelsi. Tada ji ima laukti, kol pagerės. Sakau tau, senele, ji lauks ir, kol ant parduotuvių sienų nubluks užkabintos kelnaitės, nukris iškabų raidės. Lauks, kol durų rankenos lūš ir dangčiai nuo lietaus vandenų prakiurs. Lauks, kol seną grindinį keis nauju, nugriaus parduotuvę, pastatys dar tris modernius prekybos centrus. Nužydės sakuros, kris elegantiškai žiedais ant plaukų. Žemė ir dangūs praeis. Ratais suksis planetos. Ir sapnai pasiglemžę nebeprakalbins. Trobelę prarys tamsa.
Sudrėkink, senele, sušalusį skudurą tame upelyje, šalia kurio dygsta kaktusų laukas, ir mesk į miegančią Raudonkepuraitę – pasklis skambesys, žėručiais pažirdamas. Bet ar tai bus seksas, manoji akis, dar neištyrė.