Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Nežinau, ar dar teks atminty pakartoti
Nors keliais sakiniais visą buvusį laiką,
Kai subėgdavo upės į dienų laimingų ąsotį,
Kai svaigau aš nuo jų lyg sūpuoklėse užsuptas vaikas.

O dabar tik žvelgiu į juodą, virpantį dangų
Ir jaučiu šalčio skonį, šerkšno blakstienų artumą...
Jei bandyčiau kartot mintyse man taip brangų rugpjūtį,
Jis sudužtų kristalais ir pargriūčiau ant krislų aštrumo.

Dar laikyčiau iškėlusi rankose upių laimingų ąsotį,
Tų akimirkų upių, kurios jau sustingo į ledą...
Bet ateis dar pavasariai paukščių pilni – dar kartosis,
Ir kalbėsi dar tu – šios nakties ženklai šitokią dovaną žada.
2018-03-24 13:24
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2018-03-24 20:02
Kriso Harė
Miela, kad kūrinys trijų posmelių, todėl sugebėjau išlaikyti savo išbliuškusį dėmesį. Pavadinimas žiauriai "pasikėlęs", daug ką galima paprasčiau. Bet Jūs mokate rimuoti, taip? Oho:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą