šešios ryto

rodyklėmis šeštą ryto
ciferblatas perpjautas pusiau
lyg citrinos griežinėlis
miego likučiai sunkiasi
dvylika sesių rąžosi

visą nesuvoktą laiką
augo plaukai ir nagai
kaupėsi dulkės
stiebėsi alijošius
pūtėsi kaktusas
kapsėjo iš čiaupo vanduo
keletą kartų spragtelėjo
perdžiūvusi gitara
tai suaimanavo mediena
tai kitoj planetos pusėj
pasiutėlis trampas
spustelėjo kažką tviteryje
sirijoje kažkas
paleido kulką

senau

švelnus elektrinis vėjelis
gaubė mane
mano miestą klojo
neišvengiamas pavasario rytas
bučiavo kojas bažnyčių
ir kryžius
nyrančius iš tamsos
vertihorizontaliai
orientuotus

švintant tampa aišku
kad niekas nekaltas
jeigu ką
viskas netyčia
ryto pergalė prieš naktį
be kovos
vien tik kovas kovoja
su speigeliu
voratinklis neišsiplėtė
o kuo vorai minta žiemą
paslaptis
gal miega

šimto vatų lemputės
orbitoje jauku
miego bangos atslūgsta
sapnų burlentės
lydosi
jau šiandieninių
minčių šviesoje
kol dar neprireikė žodžių
kol ignoruoju vertikalumą
trinu dygų smakrą
it skėtis skleidžiasi
dienos planas
nesudėtingas kaip
vienąkart vienas
kitąkart kitas

pagaliau veidui
kaip antausis
gailiai šaltas vanduo
privaloma kava
kyla laiptais
kaip šventasis gralis
nikotino lazdelė
man tarp lūpų
koks neteisingas tipažas

savižudiškas paukščio
kilimas patiestas
nukrinta į delnus
kritinis mąstymas
aš pasiruošės
priimti dieną
be išankstinių
nuostatų