tu atėmei man saulę
prieš patį atšilimą
tik atmintis vis inkščia
skalija išalkus naktimis
tarsi šunytis dresiruotas ima
ieškoti pamesto
išėjusio vogčia
taip atsisveikina žiema
taip kovo kovos baigias
ir nuvilnija balomis
balutėse įsižiebia „atia... “
toks pasišiaušęs didelis
ir įsižeidęs
nors atleidimo jo meldžiu
parklupusi nakčia
tarsi šunylis dresiruotas
vis imu kas svetima užginta
ir atsisveikinu
atodrėkis jau čia...