Sustingsta žodis gerklėje aštrus,
Lyg kas pripylęs būtų karšto smėlio.
Aš glostau tavo virpančius pečius,
Užlietus skausmo, kurį pats sukėliau.
Be gailesčio užvaldanti kančia
Nutildo tavo pastangas girdėti...
Ir silpsta meilės jėgos nejučia,
Nors akys švelniai prašo tau padėti.
Ramus graudumas leidžiasi lėtai
Ir kantriai geriasi pro tavo odą.
Ten ieškom pasislėpusių giliai
Tik mums priklausančių jausmų aruodų.
Kaip lengva klaidžiot svetimam rūke,
Kai širdį badom liūdesio šuke.