turiu garbės

dienos mašinraštis į galą
turiu garbės
ir atsarginį pjedestalą
šalia duobės

turiu maiše sunkaus lengvumo
tylos minčių
tarp užsirašymo ir dūmo
to ką jaučiu

su savo ribotumais liekam
ir daug tokių
manęs per daug nebuvo niekam
aš tuo tiku

svarbumo taureles sudaužę
viena kiton
garbės pyrago atsilaužia
kulka kakton

rašikliai nukrenta pailsę
ramybės jums
kas dieną vis po vieną gilzę
ginklai išstums

šventi rytai nešventos naktys
mintis nauja
kad su kažkuo per dieną plaktis
tingu deja

lieku šiandien nesusituokęs
su eilėmis
neverkęs ir nenusijuokęs
dienuže mis

tavęs turbūt per daug nebūna
nors ką žinai
nusimetu vilties karūną
ne amžinai

sėdėt iškalbingumo soste
gal neiškęs
galvos tautiečiai nepaglostę
ir taip ir yes