...

nekantrumu suklydau
vėjams atnešus vardą
rolėmis
deminutyvais
ne vieną kart ištartą

aukščiais pasikartojančiais
vasaros gatvėm
peršlapusiom
pirštais limpančiais
pievom
jį
net į sienas įterpusi
slėpdama po rankovėmis
tom naktimis
plyšusiom
pienės pūkais užklotas
liksi priedainiu trykštančiu
ten kur žolė žalesnė
dienos pilkai
neatrodo

plunksnai iškritus iš rankų
sunkiai suprasdama
prozą
aš jau tavęs nepaliesiu
nei lūpom
nei rankom
nubrozdintom

nebeištarsiu garsiai
vėjams atnešus
vardą