Sonetas apie gyvenimą

Išvaduok nuo užuolaidų langus.
Kai apeisi spąstus paspęstus,
Kai įveiksi savus everestus,
Atsivers skaistūs sąmonės dangūs.

Kai nutrinsi švelniuosius delnus,
Nuodėmių kai daržus išravėsi,
Tu nuversi didžiausius kalnus
Ir pasaulį kaip savo turėsi.

Žmonės eina ir žmonės klumpa.
O pagundų pasauly tiršta.
Žmonės gimsta ir žmonės miršta.

Nuo mirties neišrado tabletės.
Šį gyvenimą trumpą
Nugyvenk, kad netektų gailėtis.