Sonetas apie netikėtą susitikimą

Jauna ir nekalta mergaitė
Iš ryto vasarą parkely
Ant suolo storą knygą skaitė.
Benamis eidamas pro šalį

Sustojo, įbedė akis,
Kaip ne bet kas įbesti gali.
Mergaitė suvokė - tai jis!
Ir tyliai ištarė: tėveli...

Benamis šis - kurčnebylys,
Tad aišku, nieko neatsakė,
Nors to turbūt labai norėjo.

Širdis jai skilo į dalis -
Mergaitė verkė mėlynakė.
O jis šlubuodamas nuėjo...