Rojaus žalčio tiesa
šildo visus aplinkui save
skverbias žvilgsnis tolyn
sažinė krenta gilyn
skausmui bejausmis
vaikų alkanų
jie tavęs juk šaukias
viltis esi jų
parkritus vėl keliasi
tauta atkakliai
laimės jie šį mūšį
nes už juos stovi dievai