Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Sėdžiu mokyklos suole ir įtikinėjau drauge, kad niekad neįsimylėsiu, nes tai kvaila.
- Niekad, neisiu iš proto dėl vaikino, -kartojau jai kaip beždžionėlė.
- Bla bla, įsimylėsi, visos tai patiria, anksčiau ar vėliau.
- Bet tai būtų kvaila.
- Aha. Įsimylėsi ir taškas. Kur po velnių istorijos mokytoja? Jai nebūdinga vėluot.
Ir tais žodžiais į klasę įėjo direktorius. Klasėj tykojo tyla, kad net muse buvo galima išgirst, kuri buvo kažkur klasės gale ant lubų, gal. Atsistojo direktorius prieš klasę.
- Sveiki, jūsų mokytoja išvyko atostogų dvi savaites, - visi sukluso ar girdėjose paskalos. - Tačiau vietoj jos, jums dvi savaites mokys studentas iš Vytauto Didžiojo universiteto Mykolas. Ateik, Mykolai!
Jam tik įėjus, sustojo laikas, pradėjo trukt oro, o širdis plakė kaip iš protėjus, po velnių kas man yra?!      Mykolas buvo juodais ilgais plaukais, kurie neklausė jų, tad jų buvo pilna ir visur visoje galvoje,  žydromis akimis kaip jūra, aukštas, o po mėlynais marškinėliais matėsi, kad sportuoja, pasitempęs visas, pasitikinčiu žvilgsniu ir kostiumines juodomis kelnėmis atrodo, fantastiškai.
  Kol žiūrėjau į jį, pajutau, kad kažkas į manę žiūriu, atsipeikėjau ir pažiūrėjau kas. Tai mano draugė sėdanti šalia manęs, žiūri nustebusi.
- Tau jis patinka? – nedrąsiai, bet nustebusiai paklausė manęs.
- Ką? Ne. Fu fu.
  Ji tik nusijuokė. Shut up, girl!
  Bet tik dabar apsidairiau ir supratau, kad ne aš viena jį įsimylėjau, merginos vos nealpo, o kai kurie vaikinai pyko. Aww kaip miela. Nusijuokiau. Tikriausiai man tik simpatija. Greit praeis kaip visos. Dar kažką kalbėjo direktorius, bet aš jo neklausiau. Mykolas dar iki šiol netarė nei žodžio.
- Gerai, palieku tau šiuos vaikus tau, - pasakė ir nusijuokė direktorius. - Jei kils problemų, mano duris žinai.
  Direktorius apleido klasę. Ir stojo tyla.
- Sveiki, - tik tiek išgirdau.
Jo balsas žiauriai gražus. Ech argi jis negražutis? Girdžiu tik bla bla...
- Gerai, aš prisistačiau, o dabar jūsų eilė. Pasakysit vardą ir ko norėjote ar norit būt užaugę.  Pradėsim nuo pirmo suoliuko. - baigė kalbėt Mylokas.
O velnias! Ką man pasakyt? Labas, aš Greta, užaugusiu būsiu... o kuo aš būsiu? Sumeluok bet ką. Nors kodėl turėčiau, žinau kuo būsiu šokėja. Laikas vis bėgo, vienas po kito suolo vis artėja manęs. Aaa! Rėkė mano širdis, o smegenys bando nurimti. O reik nustoto galvot, noriu paklausyt ką pasakysi, keli mokiniai, kad nepasimesčiau.
- Aš Rokas ir užaugęs būsiu milijonierius.
Nusišneka kvailys, bet kažkodėl nusijuokė Mykolas. Pritarė jam.
- Aš Rasa ir po daugelių metų būsiu tavo žmona, mes abu auginsim du šunis, katę Rožė ir tris mažus pyplius.
- Gerai, Rasa nepamiršiu to, - nusijuokė jis.
Mat jam juokinga, tikiuosi to nebus, nors neee. Bet ji visad žino ką pasakyt, ot drąsuolė. Prakalbo mano draugė. Nu dabar bus mano eilė. Atsistojau ir sustingau, kai mūsų akys susitiko, padrąsintu žvilgsniu pritarė.
- Aš Greta ir būsiu, -stojo mirtina tyla.
Staiga prisiminiau, kai pirmą kartą juos visus sutikau ir auklėtoją kalbėjo su mumis kiekvienu ir klausė šio klausimo, visi žinojo, bet ne aš, nors žinojau dar vaikystėj. Tačiau mama sakydavo, kad iš šokių pinigų daug neuždirbsi, o aš supykus pasakau: aš ir nenoriu daug uždirbt. Visiems buvo smalsu, mačiau visų žvilgsnius žiūrinčius į manę. Turiu tai pasakyt, nes net mano draugės nežino.
- Šokėja.
- O būsima striptizo šokėja, - atsiliepė kažkas iš galo.
- Tai pašok čia ant stalo!
Susigūžiau suole.
- Negražu taip, - pasakė Mykolas. – kas čia tokie? Prašom atsistot.
Iš suolų pakilo Juozas ir Mindaugas krizendami. Kol jie aiškinosi, o vėliau atsiprašė, aš norėjau verkt, norėjau išrėkt kaip jų visų nekenčiu ir dar prieš man patinkančio naujo žmogaus. Kodėl tik šokėja, iškart turi būt striptizo? Draugė ramino, o aš susigūžau už galvos susiėmus rankas.
- Nagi, Greta, toks tavo vardas?
- Taip, -kažkas greit pasakė.
- Viskas gerai, juk atsiprašė.
- Ui tik nereik vaidint čia šventuolio. Pirmas pradėjot!
Ir greit išbėgau pro duris, palikdama visus apšalusius. Pirmą kartą užrėkiau. Tai taip kvaila, bet ką man daryt, kad giniausi. Nubėgau į tualetą ir verkiau. Ir taip staiga, pala, jis buvo arti manęs? Nu ir gerai, taip jam ir reikia. Pasigirdo baladojamas į mano kabiną.
- Palikit mane ramybėj, -tyliai kūkčiojau.
- Nu, bet ir padarei šou! Visi nustebę buvo, o būtum mačiusi naujo mokytojo išraiška. Gaila, kad negalėjau nufotkint.
Nusijuokiau, tik ji mokėjo taip pralinksmint.
- Matai, iškart geriau. Ateik, mergyt nesislėpus.
Atidariau kabiną ir apkabinau.
- Nežinojau, kad patinka tau taip šokt. Turėsi pamokyt.
Nusijuokėm abi. Ilgai stovėjom apsikabinusios. Kai paleido draugė Monika.
- Bet jis tau patinka pripažink.
- Ne, - surūkiau antakius ir nusivaliau ašaras. - Galim neit?
- Tau gėda?
Susitraukiau, ji buvo teisi. Kaip man dabar į jį žiūrėt?
- Nesijaudink, aš būsiu šalia.
Lyg palengvintų mano gyvenimą. Žingsnį po žingsnio, ėjom vėl atgal link klasės.
Tik įėjus stojo tyla, o Mykolas net nepažiūrėjo, pyko. Juk jis kaip ir man padėjo, bet aš jį apkaltinau. Atsisėdus supratau, kad bus velniškai sunku atsiprašyt už savo poelgį, juk visą prakaituosiu, o širdis bijau gali sustot. Įdomu, jis turi mergina? Tai aišku. Kvailas klausimas. Juk jam tikriausiai 20, o man tik neužilgo bus 16 metų.
Naujas laikinas mokytojas kalbėjo apie Lietuvos kraštą ir sakė, kad parašysim nedidelį kontrolinį pabaigai. Reiks įsikabint į mokslus.
Čir čir. Suskambo mokyklos skambutis. Pamokos pabaiga. Ir aš jau norėjau išeit, bet tik prie durų suvokiau, kad pamiršau atsiprašyt mokytojo. Iškvėpiau ir kartojau sau: jis tik mano istorijos mokytojas ir jis negražus. Vis artėjau šalia jo. Mykolas sėdėjo ir naršė po telefoną. Šiuolaikinis mokytojas. Nusijuokiau.
- Kas tokio juokingo? - pažiūrėjo į mane jis.
Sustingau, truko oro. Sutrikęs žiūrėjo į mane, nuleido akis. Jos žiauriai gąsdina ir verčia galvot nerealius dalykus.
- Greta. Viskas gerai?
- Atsiprašau už savo poelgį, - greit pasakiau ir išlėkiau.
- Viskas gerai, -tolumoje girdėjau jo žodžius.
Ach jie tokie gražūs, balsas toks saldus, kad atrodo, kalba medus.
Draugės likusią dieną klausinėjo, ar įsimylėjau naują mokytoją, o man teko kartot: tai kvaila.
Grįžus namo. Mama padarė pietus, bet jų nevalgiau.
- Greta. Tu nevalgai pietų. Taigi, padariau tavo mėgstamiausią patiekalą cepelinus su varške.
Susivėmiau.
- Kiba, tu nėščia, -paprikolino tėtis.
Visi nusijuokė, o man nebuvo juokinga, tik šyptelėjau.
- Ačiū mama, bet nevalgysiu.
Nuėjau į kambarį ir panikavau. Nieko nenoriu valgyt, o mintyse Mykolas.
2018-03-11 22:02
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-04-06 11:37
Passchendaele
Už visas Gretas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-05-23 22:50
sesė mėta
Pirma - čia ne scenarijus. Antra - lietuviškame tekste reikia naudoti tik lietuviškas raides. Kad ir kaip man pačiai patiktų žinutėse rašyti "awwww" lietuvių kalba publikuojamuose prozos tekstuose raidei w ne vieta. Trečia - reikėtų bent jau vengti laikų kaitaliojimų (ypač tame pačiame sakinyje) "Sėdžiu mokyklos suole ir įtikinėjau drauge".

Tai čia šiaip, pastebėjimai per minutėlę. Jei autorei dar įdomu galiu paskaityt atidžiau, bet kadangi praėjo du mėnesiai kol kas gaila laiko komentuoti į orą
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2018-03-11 23:14
chaodzen
tai pakalbėsim po N metų apie prisiprašytą seksualinį priekabiavimą
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą