Pavasario arka.
Iš marmuro.
Spinduliai krenta.
Tada juodas paltas,
Sidabriniai plaukai,
Akys lyg kosmas -
Madona.
Įsimylėjau. Ne
Ją, o paveikslą.
Vieną akimirką - ją.
Madona... nepaliki,
Ma na do na..!
Nepaliki manęs,
Pavasary, vieno.