_selfIE_

Antklodės visur antklodės...
tu po antklode,
Antklodė ant tavęs.

Matai kaip gerai visi ten leidžia laiką be tavęs,
Kaip geria be saiko, myli be saiko, dulkinasi be saiko,
Be saiko tyli.

Matai kaip kažkur tavo draugas Paryžiuj
valgo madlenas, krosanus ir mėlynus dryžius.

Kažkur netoliese kita, nematyta
Virsta lėtai į plaštakę,
Jos laukia lauke,
Bet ji dar nesiryžus.
Pabaigusi spektaklius,
Užsidaro kreivų veidrodžių karalystėje.

Ir ten, visi anapus antklodės,
Ten jie viskuo dalijasi.
Dalijasi vynu ir moterimis,
Nuotraukomis kažkieno, bet ne savo.

O tu po antklode,
Antklodė ant tavęs,
Tavo rankose maža Saulė,
Nušviečianti dar nematytus Paryžius.

Kitoje rankoje eilėraštis atverstas
Ir niekas nežino...
ir niekas nemato...
Ir su niekuo dalintis nereikia...