susirinks pavasaris

ta kibirkštėlė  puse šypsnio
ir riba
staiga išnirusi brūkšniu
ne iš dangaus
ne pūgos sunešta
o pasibeldus išgąsčiu
kad  jau kelionės
pabaiga

ir žodžių lavina neišsakyta
sprogsta
mane suplėšo
ačiū Dievui
kad sprogimas
nepaliečia artimiausių
kad šiluma nubėga nuteka
sudrumsdama erdves
išpuoselėtas ateičiai

dar būkite
nereikia rankiot
po sprogimo
jausmo išbarstyto
jį susirinks pavasaris
šarmotą rožę atgaivins
vasaris ją išduos
iš po pusnies prikėlęs
amžinybei