Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Ištrauka. 15
  ⃰  ⃰  ⃰
Schnelleǃ Schnelleǃ− baksnodamas automatu į  vakarėjantį dangų  ragina nuo motociklo nušokęs rotenfiureris.
Marcelė su tėvu nenorom spartina žingsnius.
−Šimkus? Panelė Ma...? −  nuleisdamas ginklą vokietis  klausia artėjančių.
−Marcelė, − išsigandus patvirtina mergina.
Pastor, Kirke, Schlüssel, − pabrėždamas kiekvieną žodį rotenfiureris liepia jai sėst į motociklo lopšį.  Kol Marcelė eina prie motociklo, motina žaibiškai sulaksto trobon.
−Vaikeli, su Dievu, − nerimastingai sušnabžda užmesdama dukrai ant pečių nertinį.
Keldami dulkių debesis,  motociklai pasuka vieškelin miestelio link.
−Kruvina šilko skiautė bažnyčios pamatuoseǃ− prisiminus krūpteli mergina ir vos sulaiko ašaras.
  Atsisukus Marcelė  stebi tirpstančią dulkėse motinos figūrą, kol kelio posūkis paslepia ne tik ją, bet ir visą sodybą.
−Dievuli brangiausias, kaip nebėr gyvenimo, kaip nebėr, − mintyse dejuoja motociklo kratoma mergina. − Tai ruskiai, laukiniai mangolai vos į Siberijas  neišvežė, tai tie daba vokečiai,  kaži ar bebus kada gerai kaip prie Smetonos, − užsisvajoja prisiminus ramius laikus, kol kelio tolumoj pamato nuo miško atlekiantį žmogų.
  ⃰  ⃰  ⃰
  Juozas lėtai pakelia rankas. Iš krūmų priešais jį išdygsta nudriskusia  rusiška uniforma be antpečių vyras. Įkritę apžėlę skruostai, alkanas žvilgsnis.
−Rods žvėris, − nusipurto Juozas ir pajunta spyrį nugaron.
Du išalkę ruskiai puola doroti jo duoną, lašinius, paskubom kramtydami  išsitraukę apkabas skaičiuoja šovinius.
−Nu zuiki, reik bėgt, jei ne daba, tai niekada, − sumeta Juozas ir staiga stryktelėjęs puola krūmų tankynėn.
Stoj, svoloč, stojǃ  − rėkia rusai.  Dar kurį laiką Juozą gasdina besivejančių laužomų šakų traškesys, bet  jis spartina greitį, lekia badydamasis į šakas, klupdamas į samanas, atsitrenkdamas į medžių kamienus, kol užpakaly savęs nebegirdi besivejančių ir kaip kulka iššauna vieškelin. Keldamas dulkes link Juozo artėja  kariškas motociklas.  Vokiečių rotenfiureris stabteli ir nutaiko į Juozą automatą. Staiga iš lopšio strykteli mergina, berods liuteronų kunigo tarnaitė.
Nein, neinǃ  − rėkia mojuodama rankom, švysčiodama ilgom geltonom kasom.
Vargais negalais Juozas padedant Marcelei, išaiškina vokiečiams, kad jį užpuolę rusų kariai. Motociklininkai nuo kelio  paleidžia  kelias automatų serijas į mišką ir pasisodinę į laisvą lopšį Juozą, nuburzgia miestelin.
  ⃰  ⃰  ⃰
  Prie evangelikų bažnyčios būriuojasi vermachto kareiviai.  Motociklui stabtelėjus aikštės pakrašty, Marcelė pamato alėja atskubantį kunigą Eriką.
−Dėkui Dievui, kunigėlis neduos manęs nuskriaust, − mintyse raminas mergina. Išlipus iš motociklo Marcelė nuskuba atrakint bažnyčios rūsio. Paskui ją rūsin leidžiasi keturi pasitempę vokiečiai, nešdami prašmatnų ąžuolinį grabą. Vėliau rūsy pasirodo ir fon Voltkė. Paliepia nukelti grabo dangtį.  Ant baltos paklodės Marcelė mato gulint jauną vyrą vokiečių kareivio uniforma.
−Kaip užmigęs, − dingteli merginos galvon. Tik baltas su lelijavu atspalviu jaunuolio veidas neleidžia abejot, kad kareivis užmigęs amžinu miegu.
Numirėlių  mergina  nebijo, pratus prie laidotuvių bažnyčioj. Bet gaila to vokietuko, gaila jo artimųjų, gaila visų nukentėjusių nuo nelemto karo, ir savęs Marcelei gaila.
Lauke sujudimas aplink Juozą. Išsigandusį  kvočia leitenantas, prie jo prisijungia fon Voltkė. Nedelsdamas sukomanduoja dengtai  karinei mašinai su kareiviais, šunimis vykt link miško, kuriame Juozą užpuolė rusai. Mašinai pavymui išsiunčia tuos pačius motociklininkus, kad parvežtų namo Marcelę. Jau  temstant grėsminga kolona pajuda iš miestelio. Namo mergina grįžta veik nepavilkdama kojų. Naktį miško pusėj švytruoja prožektorių pašvaistės, aidi šūviai ir šunų lojimas.
−Tėvai, nenakvokim troboj, eikim klėtin, man rods ten saugiau, − išsigandus motina ragina savo vyrą Antaną.
−Nurimk, motin – kas bus, tas bus, − keistai ramiai laikos šeimininkas.
−Einam, einam, − nenustoja ragint vyro ir dukters Šimkienė, − klėtis jau vieną kart išgelbėjo nuo Siberijų, išgelbės ir dabar, − pagriebus patalus link jos manymu stebuklingų galių turinčios klėties nuskuba moteris.
  ⃰  ⃰  ⃰
Kunigas grįžta sutemus. Įžiebia lempą, nuvirina špricus.
−Dėkui Dievui Rožė palengva tvirtėja, karštis užgesintas. Rods turėtų būt ramesnė naktis, bet rytoj laidotuvės, nuo miško pusės netyla šūviai, automatų serijos, prožektorių pašvaistės raižo vasariškos  nakties dangų.
  Erikui rodos, kad jis sėdi ant dinamito bačkos. Nedaug reikia, kad kas uždegtų knatą  ir kunigą su visa bažnyčia, parapijos namais ir Rože į visas keturias puses ištaškytų sprogimas. Vyras prigula švintant ir netrukus pakirsta, pažadintas į miestelį grįžtančios kolonos ūžesio.
    ⃰  ⃰  ⃰
2018-02-23 22:34
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2018-05-06 15:02
kakta
1
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-02-24 17:39
Atėja
stiprus kūrinys, įdomu skaityti...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2018-02-24 10:46
Pranas
Kai pamatau, pirmiausia skubu prie Rožės. Nelabai žinau  kodėl. O vokiečius retais epizodais prisimenu ir aš... 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2018-02-24 07:29
Ana_Brada
kodėl šiukšlių dėžėje toks puikus pasakojimas?
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą