Apsisuk,
Jei galėtum man paduot stiklinę vandens,
'Nes mano lūpos skylėtos ir išblukusios,
Vadink mane teta Marija,
Padėk sudėti mano daiktus,
Ir palaidok mane mėgstamiausiomis spalvomis,
Mano broliai ir seserys...
Vis,
Aš nepabučiuosiu tavęs,
'Nes sunkiausia dalis viso to - palikti tave.
Apsisuk,
'Nes į mane baisu vos pažiūrėti,
Visi plaukai slenka, visas kūnas,
Visa mano agonija,
Žinojimas, jog niekada nevesiu.
Mažyte, aš tik tižus po chemo.
Skaičiuoju likusias dienas,
Tai negyvenimas,
Ir aš tikiuosi tu žinai...
Aš nepabučiuosiu tavęs,
'Nes mano lūpos skylėtos ir išblukusios,
Ir jei atsisveikinsi šiandiena,
Prašysiu, kad būtum atvira,
'Nes sunkiausia dalis viso to - palikti tave.
Taip, sunkiausia dalis viso to - palikti tave.