pamastymai apie „jei jau kartą tai ir visam gyvenimui“

žmogus kartą buvo transeksualas
o jei jau kartą tai ir visam gyvenimui
tai ne tokia jau naujovė net
pagyvenusio jaunimo tarpe
viename bare tikroje lindynėje
skersiausiame miesto skersgatvyje
ateidavo su savo žmonomis
identiškai apsirengę
ir ką
jie nesigėdydavo savęs
ir jų žmonoms ant jų būdavo
nusispjauti
visai kaip kunigams ant
skaistybės įžadų
net nesvarbu ką jie ten veikdavo
apie ką turėdavo kalbėtis
kad užmuštų dar vieną valandą
svarbu tik tai pats faktas
jog tokių žmonių pasitaiko
gali jų nematyti
ignoruoti nekęsti
visai kaip ganijų
kuriuose slypi beprotybės sėkla
iš kur tokie randasi
hmmm iš išgalvotų savęs pačių
juk dabar nuolat kalbama
apie identitetą ir tai jog nėra
jokio skirtumo kas kam jaučia
kokią nors marmalynę
asmeniškai pažįstu kelis gėjus
kelis transksualus
kelis išėjėlius
kelis narkomanus
kelis apsišaukėlius
kelis draugus
ir kelis save
žmogus kartą buvo
ir vien tai jau savaime
yra tikra
nes žmogaus gali
ir nebūti