Kaip gera ir skaudu prisiminti praeitį
Iki šiol ji slegia noru
grįžti ir pakeisti ją
Žvelgiu į tave sulopytoj sodyboj
Ir nematau savęs
Tai buvo taip seniai
To napakeist
O tu esi čia ir dabar
Kažką manyje pakeiti
Ir tas kažkas paduoda tau ranką
Dabar tu jauti jog nesi niekas
Nes manęs daugiau niekas neslegia