grimztu

grimztu į nežinią sapnuos
o realybėje bandau
išsivaduot
man lietūs svetimi
šukuoja plaukus prausia
ima už rankos vedasi
palaukėmis
neklausia noriu aš
pavasario kažin kelinto
ar pasitikt jį linkusi
aikčiot žavėtis
kaip kadais

dabar kai jo giesmė
visa jėga nušvinta
mano namuos
vis dar šermukšnio
meilė rausta rauda
vakarais