atidaviau svajonę

atidaviau svajonę
į svetimas rankas
susižavėjimo 
plojimų šūksnių negirdžiu
iš pat pradžių
nuo pat gimimo skaičiaus
žinojau kad aplinkui laimę
vaikščiosiu
ir ne ratu, apskritimu
ovalais

o toldama girdėsiu
vidaus balsą tariant
kai žavesio krislus surinksiu
nuo žemės, iš vagos
net nepakeldama galvos į aukštį
nes debesimis irstytis nemoku
tam veiksmui irklai dar neišrasti
todėl irkluot svajonių valtį
jau neįgali

prisipažinsiu
ir  toldama girdėsiu 
širdies balsą
grįšiu