Rašyk
Eilės (70513)
Fantastika (2139)
Esė (1678)
Proza (10205)
Vaikams (2419)
Slam (55)
English (1076)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 21 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Priešpaskutinis kvapas prieš miegą
Nepabaigė mano sapno.
Klausau, kaip plonom apyaušrio gijom
Traukia iš šulinio pradingusį miegą,
Kol lėtai, bet užtikrintai
Tirpsta pasimetusios snaigės
Ant vokų atmerktų,
Ir guliu numetęs ant grindų drabužius.

Besibaigiančiom sienom kaukių neuždėtų
Bandau užčiuopti esminius žodzius,
Kurie tyliai pulsuoja, vos girdimai,
Droviai bėgioja tarp minčių nebaigtų,
Tarp begalybės užpustytų vingių sniege.
Taip pametu paskutinę apyaušrio giją,
Kurią žiema nukandus tylėjo
Išlaižydama manąjį miegą.
2018-02-13 06:30
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2018-02-13 18:29
tictac_it
raiška kaip per pusnį prieš vėją brendant :) 2-
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-02-13 17:21
Nuar
Ši deklaruojama nemiga labiau primena nerimą. Vaizdinių perteklius ir jų vingrybės apsunkina suvokimą skaitomos temos, kadangi pastoviai tenka grįžti atgal keliomis eilutėmis ir iš naujo perprasti ar įvertinti perteikiamą mintį. Verdiktas - persistengta.   
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-02-13 16:57
Kriso Harė
Taip pametu paskutinę apyaušrio giją,
Kurią žiema nukandus tylėjo
Išlaižydama manąjį miegą.- geros eilutės...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-02-13 12:28
Jogaila
Tai, kad šitą eiliuką rašiau prieš 4-5 metus, dabar tik paredagavau, bet laizymas buvo ir tada:p
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-02-13 12:10
Ziužiu
Dėl to laižymo  - tai nesu užtikrintas. Populiarėja tiesioj valandom.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-02-13 06:55
Jogaila
*
Priešpaskutinis kvapas prieš miegą
Nepabaigė mano sapno.
Klausau, kaip plonom apyaušrio gijom
Traukia iš šulinio pradingusį miegą,
Lėtai, bet užtikrintai tirpsta
Lauke pasimetusios snaigės.
Guliu, numetęs ant grindų drabužius.

Nesibaigiančiom sienom
Bandau užčiuopti esminius žodzius,
Kurie tyliai pulsuoja, vos girdimai,
Droviai bėgioja tarp minčių nebaigtų,
Tarp begalybės užpustytų vingių sniege.
Taip pametu paskutinę apyaušrio giją,
Kurią žiema nukandus tylėjo
Išlaižydama manąjį miegą.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą