išvalysiu namų
vidurnakčius
pasikvietus
permatomą rasą
pasiruošiu
budėsiu
ir lauksiu
gal tavęs
o gal ko nepaprasto
susikursiu
didžiausią laužą
tu iš tolo
girdėsi jo
virpesį
atidarius
visas tavo
orlaides
žiedlapiais išbarstysiu
viltį
ir ne priesaikom
ir ne pažadu
atrakinsiu
duris
tik pirštais
o
įėjusi
ten
nusiavusi
įkalbėsiu
tave
pamiršti