...
į viršų žemė
nano dalelių akmuo medis
ropščiasi siena kai neįžiūrimas stalas
raidės tekstas tarpai mintys mikroskopinis katinas
miaukia kas darosi žaibas pratęsia medžio buvimą tik fikcija
nieko nesakanti šakos lapai sakai kad sakai teka sula į žemę gruodas
kloja išraustas mini galerijų parodas spalvos keičiasi grumstui sutrupant
kamieno sakų fosilija apie žemėje gimusius išsiritusius akiai
smulkius regėjimus iš tiesų neapčiuopiamai didelę gyvastį
turi pamatyti ateik šiandien sutartą valandą nano dalelių
sukimasis švysčios visatoje mūsų minčių centrus jie gyvi
iš naujo jungsis ir kursis naujos valstybės su nepažintais
kūrėjais ir nieks negalės palygint tik pagarsins muziką
kad kūnai suktųsi pro pat veidus išplėstomis
akimis niekas nesimatuos pripažinimo
nes nežinos ką tai reiškia ir bus tai
pradžia ne lukšto kevalą skelti
bet rinkti pabirusius žodžių
atomus nuo loginių aš ir tu
o kai pasaulio vėžlys
nekliudomas eis kaip
niekur nieko kai
niekas nežino ko
jis tikisi iš žalio
planetos taško
kur žaidžia
kaip kas
temoka
namus
nano
pa
sa
ul
yj
e
kaip
atpažinti save
nano planetoje
kaip surinkti
namus