žengiant
švintant
smalsiais šešėliais
lyg senais meilužiais
vangiai
delsiai
gaiviais rubežiais
dar vis žiovaujant ramunėms
vis dar ieškant
garso
vandenys
lietumi eikvoti
baimės kapinynais
ropomis
atmerktam skausmui
išduotais atsiminimais
įsčiomis
save atleidžiant
nuoskaudas
nurašius nuostoliams
bebanguojant
lūpoms
į nežinią
atsitrenkus
į rentgeno
žvilgsnį
žengdama
ramiai
kur
ne
prarasta
ten
kur
viskas
tik
gyva