Prie_raišumas

eidamas instinktyviai bandau
atlaisvinti šaliką
ar
kaklaraištį

jaučiuosi nuolat švelniai
smaugiamas
motinos meilės
ilgų kaip gyvenimas
rankų

pionierių stovykloje
neišmokau rišti mazgų
jūrinių ir kitokių

kuriais galėčiau tvirtai
prisirišt prie namų

klibantį dantį prie rankenos durų
bet niekas čia neateina ir neišeina

dešimt penkiolika metų

dantys trupa nuo ilgo griežimo
pieninius keitė tvirtesnio jau kaulo
amžiai sidabro ar aukso
tuštumos netikrumo protezai
keitės keistėjo

tik vis ta pati griežimo melodija
naktys

ne viską atrodo tvirtai sumazgyti
galėtum

kartais būna atsiriša batas
kartais būna – liežuvis

taip atsipalaiduoja anas
minkštakūnis

nebederina linksnių

nors pokalbiuose visada
keičiasi giminės
skaičius
ir laikas
uošvija
vienišumas
būtasis

eidamas instinktyviai bandau
atsirišt amuletą

tik trukteliu virvės galiuką
žiūrėk jau širdis kulnuose

prisimenu darželyje gražios
mergaitės
rišdavo gražius batukus

įsimylėjusios o gal iš to moteriškojo
instinkto rūpintis

mažesniais kvailesniais
visada taip
iš tos meilės moteriai
mazgaisi kaklaraištį

rišiesi šaliką iš motinos meilės

mazgai mazgeliai
raišo paukščio pėdelės

o sako mylėjau tėvyne

o sako toks suicidiškai
liūdnas

dar įsčiose
kartis bandžiau
ant
trispalvės bambagyslės

dukart nesėkmingai