gal...

nereikėjo gesinti šviesos
joje degė skutai atminimų
juos reikėjo taupyt išdėliot
ir žingsniuot naktimis link Aušrinės

ji Venera žvaigždė ir dukra
viename mūsų protėvių burtas
kai pareina vilties atmaina
sulaikytas eilėraščio spurtas

taip pareina žiema nelaukta
nors jos ilgesį dėsčiau į posmus
dėl atšalusio jausmo kalta
kad ne valtį plukdžiau o tik luotą

sulaikyti galėjau priglaust
šitaip dieną nudailint kasdienę
pavargau sulaikytinų  daug
o turėtų juo būt tiktai vienas