Buvusiai Mylimąjai

Gyvenimas yra gražus,
Gyvenimas nupjauna kojas,
Gyvenimas neturi intencijos tavęs žudyt,
Vis tiek numirsi...
Pabaiga pagimdo pradžią,
O pradžios būna gražios ir viltingos
Todėl pradžioj visi taip garsiai rėkia.
Kaip moterys.
Ne visos leiskit pažymėti.
Kodėl gyvenime nupjauni kojas?  – Tu ir taip gyvensi
Gyvenime sulaužom žodžių krūvą.
O kam iš vis tas žodis meilė?
Paremti galima sulūžus kėdei?
Oho! Ir kojos vėl pražydo mėlinai
Ir visgi, kokia didelė tai laimė.
Aptverkit pagaliau tas ataugas tvarsčiu,
Nes sunkias priminimų skystis –kraujas.