Rašyk
Eilės (72577)
Fantastika (2178)
Esė (1694)
Proza (10236)
Vaikams (2467)
Slam (49)
English (1093)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 176 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Čia buvo dienoraščio įrašas, bet pagalvojau, kad jis nors asmeniškas ir neglobalus, bet vertas būti kai kuo daugiau, nei voliotis dienoraštyje, todėl keliu į kūrinius.

Gyvenime kartais būna dienų, per kurias lyg ir nieko ypatingo neįvyko, bet jos įsimena visam laikui. Ir prisiminsi jas visada.

Šiandien Vilniuje gausiai prisnigo. Naktis, sniegas apšviestas miesto šviesų, gražiai blizga.

Ir prisiminiau tą dieną, kai buvo lygiai taip pat daug sniego, buvo vakaras, jis lygiai taip pat blizgėjo gimtojo Vilniaus krašto miestelio lempų šviesoje. Praėjo Kalėdos, mokykloje vyksta eglutė. Man 14 metų. Temsta, einu į mokyklą keistis dovanomis. Prieblanda, namų languose jau užsidega pirmosios šviesos, o man kažkas taip maloniai, džiugiai kutena pilvą.

Nepaaiškinamas jausmas, kažkoks džiaugsmas, netgi euforija, keistai kutenanti pilvą viduje. Kas tai? Gal dėl to, kad ką tik buvo Kalėdos, artėja Nauji metai, ir ne bet kokie - Dutūkstantieji, Mileniumas, Y2K? Gal dėl to, kad vakaras, temsta, o sniegas taip gražiai blizga? Gal kad bus eglutė, pobūvis, vaidinimai, diskanas? O gal dėl to, kad pasaulis toks naujas, didelis, nepažintas, ir atrodo, iš to gyvenimo godulio prarytum jį visą? Visi atrodo tokie mieli, draugiški, be piktų kėslų, o jei ką blogo padaro - tai čia tik šiaip, juokais...

Jau tamsu, mokykla, vaidinimai, juokas, vaišės, išdaigos, dovanos. Po to - diskoteka. Groja „Vengaboys - Kiss“, „Demo - 2000 Let“, „Virus - Ty Menia Ne Išči“. Kai kurie klasiokai jau bandė paslapčia ragauti alkoholį, bet aš prie jų neprisidedu - bijau tėvų. Man dar tai nerūpi. Noriu siausti su kitais, lakstyti koridoriais (šiandien mokytojai nelabai bara už tai), išbėgęs į mokyklos kiemą be kepurės (Pamatytų mama! Tėvas tai tik nusijuoktų, bet va mama...) mėtytis sniegu tamsoje, ir vėl pulti į vidų.

Muzonas kala gerai, beisas super, bet šokti su klasiokėmis dar neįdomu. Norisi jas erzinti, nes jos tokios pasipuošusuos, pasidažiusios, atrodo vyresnės už mus, bendraamžius pacanus. Labai buvo juokinga, kai jos supykdavo, pradėdavo muštis, reikėdavo bėgti nuo jų. Kutendavo pilvą dar labiau!

Dažnai paauglystėje jausdavau tą keistą, euforišką kutenimą. Ne tik tą žiemos dieną - ir per vasaros atostogas pabudus rytą, ir eidamas tamsia gatve į mokyklą, kai žinojai, kad ten bus nenuobodu, linksma, daug išdaigų... Kai jausdavaisi idealiai laimingas. Tiesiog šiaip, be jokios priežasties.

O vėliau tas malonus kutenimas pradėjo nykti. Kai vis labiau pradėjo aiškėti, kad pasaulis nėra visada toks puikus, kokį tu įsivaizdavai, kai supratai kad mažai kas linki tau gero, kad žmonės ne visada geri ir draugiški, kai nepažinti ir viliojantys dalykai tapo kasdienybe, šviesi ateitis pavirto į rutiną... Kartais jis šmėkšteldavo, bandydavau jį pagauti kaip staigiai pralekiantį paukštį, bet deja, jis jau nelabai norėjo ilgam užsilaikyti tavo pilve.

O šiąnakt, eidamas per blizgantį ir girgždantį sniegą, aš vėl trumpam jį pagavau. Nes sniegas toks pats, kaip tą 1999 tarpšventinį žiemos vakarą, taip pat blizga ir taip pat girgžda po kojomis. Taip, sukuteno man euforiškai pilvą kaip tada, ir supratau, kad kažkur giliai aš vis dar esu tas 14-metis paauglys, geidžiantis pažinti nepažįstamą didžiulį pasaulį, patirti taip viliojantį gyvenimą - toks didžiulis noras, kad atrodo, imtum ir suvalgytum. Gal išoriškai man jau nedera lakstyti koridoriais ir erzinti merginas, kaip tada, gal aš jau nemažai žinau apie gyvenimą nemalonių dalykų, bet kol giliai pilve nors kartais pagaunu tą kutentį euforišką jausmą - aš tas pats. Buvau, esu ir privalau būti!!!
2018-01-18 15:04
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-12-27 12:53
Mužik Super Star
Vot tak!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-12-27 11:58
retas laimingas
nu blet biče
nuoširdu

bent jau

kai su menine išraiška ne stebuklas
aha

vertas visų rekomendacijų kokios jos ten nebebuvusios
ir aš

rekomenduočiau

Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-12-26 22:38
Mužik Super Star
Nepykit kad rekomenduoju pats savo kūrinį. Bet kitaip negaliu - privalau parekomenduoti. Rytoj lygiai 20 metų nuo tos denos, kuri kažkodėl įsiminė visam gyvenimui ir tapo tarsi švyturiu, visada vedančiu pirmyn, kad ir kokios bebūtų audros ar ramus kaip stiklas vanduo.

Atvažiavau per Kalėdas į gimtą miestelį. Šiandien, po labai ilgos pertraukos, Švenčionių rajone vėl prisnigo, ir eidamas gimto miestelio gatvėmis supratu - niekas nepasikeitė! Praėjo 20 metų, mes jau senokai ne paaugliai. Visi turime savo gyvenimus, susitinkame labai retai, ir tokių diskanų mokykloje jau niekad nebebus. Bet tas kutenantis, džiuginantis, euforiškas pojūtis kažkur giliai pilve liko! Taip, šiandien pagavau jį vėl, ir beveik taip pat stipriai, kaip prieš 20 metų. Viskas taip pat!

Po šio teksto parašymo, buvau trumpam jį pagavęs dar keletą kartų. 2018 metų vasarą Lenkijoje prie Mozūrijos ežerų, kur su puikiais draugais vėlai vakare per pilnatį ėjome maudytis, šėlome, dainavome ir rėkavome nesąmones taip, tarsi vėl būtume vaikai. Ir dar buvo keli epizodai... O šiandien vėl, po beveik lygiai 20 metų, vėl toje pačioje vietoje ir vėl eidamas per šviežią sniegą. Kaip simboliška! Gal Dievas būtent taip ir nori, ir Jis nori to ne be priežasties?

Aš vis dar nežinau, kas tai per pojūtis, kaip jis vadinasi ir iš kur jis atsiranda. Jis nesugaunamas - apsilanko pas mane tik tada, kai jis pats to nori, o ne kai aš noriu jį susigrąžinti (o noriu to VISADA!). Tai viduje kutenantis džiaugsmo ir jaudulio be priežasties pojūtis, tarsi nedidelis ugnies liežuvėlis, kuris atrodo vos jaučiamas, bet tuo pačiu metu akivaizdu, kad jame slypi milžiniška termobranduolinė jėga!!! Jėga, kuri sprogsta su daugybės kilotonų galia ir užpildo visą gyvenimą, ir netgi yra jo pagrindas. Ir kas bebūtų, kas benutinktų, kad ir kaip būtų sunku ar puiku - tas keistas pojūtis yra tai, dėl ko GYVENTI yra verta!!! Tai esminė priežastis VISKO.

Ar jūs kada nors jautėte tą ugnelę viduje? Jeigu taip - nepraraskite jos niekada! O jeigu ne - tikrai linkiu jums, kad kutenantis ir nerimastingas euforijos žiburėlis apsilankytų ir jūsų pilvuose. Užteks tik vieno karto, ir jūs to niekad nepamiršite!

To ir linkiu Šventų Kalėdų proga Jums visiems!!!
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-12-26 22:33
zamzaman
Nu bičas save užrekomenduoja, turi smarvės ir drąsos, nesugebėčiau.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-01-18 22:50
Mužik Super Star
Jo, kad taip visą gyvenimą, kaip 14 metų.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-01-18 22:35
Nuar
Puiki esė primirštam jausmui.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-01-18 17:36
Loke1
heh, tiesiog heh.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-01-18 16:00
Ana_Brada
5
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą