apie ežius

pilkas ežio kamuolys  parieda
verandoje aplietas mėnulio šviesos
lauko toršeras tik žolės aplink
atsiverčiu knygą nubraukiu vakaro rasą
dūzgiančias mintis nupučiu nuo pavadinimo

blankiai žarijomis spragsi pakelė į būrimo salą
iriuosi ant nugaros geriu mėnulio kalbėjimus
susirenku kortas paliktas ant lelijų lapų  
žvakių šviesoje skaitau tavo rytojų
ežio akutės spangsi iš tolo

nepatikliai šviesa mirkčioja
mėnuo ežiu atrieda žalias dangus
nudažo veidą daug žinančiam visa pradingsta
švysteli virš salos žarijas tiesiai ant kortų
rankos dega nuo prisislietimų

vos spėji paleisti mane įsimyliu
tą momentą kai parieda
ežio kamuolys
kai atsiverčiu skaityti tavęs
savo kortomis ir išdėlioju
apvalų  ežio mėnulį kitaip