Niekada

Niekada nesakyk „niekada“.
Bėga laikas ir keičias net upės.
Tau atrodo vienaip iš aukštai.
Ar matysi taip pat tu suklupęs?

Ar susirgęs galvosi taip pat?
Neduok Die, dar prie lovos pririštas?
Patepimas svarbiausias jau kam,
O kai kam dar svarbus pirmas krikštas.

Lūžo nagas, nubėgo akis -
Iš po kojų pasaulis jau slysta.
Turtą išnešė visą vagis!
Tą vienintelę mūsų jaunystę.

Kaip svajojau aš jaunas tada?
Ar iš viso dabar besvajoju?
Ne viena surandėjus žaizda,
Bet viltingai žvelgiu į rytojų.

Kai prisimenu, buvo draugai,
Rodės, niekas negali išskirti.
Atsirado žmona ir vaikai,
Užmiršau greitai alų ir pirtį.

Gal ir aš kam sakiau „niekada“,
Nebuvau tiek dar kilęs ir klupęs.
Laiko upės senoji vaga
Taip nutolo nuo nešančios upės.