Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 21 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Ištrauka. 10
  Namo Jovas grįžinėja pro evangelikų liuteronų bažnyčią. Gotikinis  mūras padalintas vitražuotų langų vertikalėm, bokšto smaile siekiantis dangų, be jokių abejonių ima viršų prieš karčemų, mokyklų dvišlaičius pastatus, plytų karnizais ornamentuotus žydų palocius, netgi prieš katalikų bažnyčią.
  Jovas širdy tikras cicilistas, netikintis jokiais dievais.
−Imkim kad ir žydų dievą. Kiek žydeliai meldės, išstatė sinagogą, aukojo rabinui, o kai voketys atėjo, kai varėm žydus į Raistmiškį, kur tas dievas buvo? Musėk pramigo? – kikena į saują karčemoj biržietišku prisivaišinęs vyras. Miestelio tylą sudrumsčia link Rytų skrendanti svastikuotų metalinių paukščių eskadrilė, palikdama dauguj pluoštą pamažėl nykstančių baltų juostų. Dangus žydras, koks tebūna tik liepą. Nepasiekiamas, kaip kryžius virš bokšto varpo.
  Liuteronų bažnyčios didingas bokštas Jovui pasivaidina kaip milžiniška kunigo Eriko figūra su blizgančiais vitražų stikliukais viliojanti Marcelę.
−Nėr dievo, − pusbalsiu ištaria Jovas atsimušęs į akmeninę bažnyčios tvorą.
−Jei aš būč dievas, tai Erikas būtų katalikų kunigas, o senas šlubis Antanas – liuteronų. O geriausiai, kad pats Erikas būtų senas šlubis, − įsisvajoja Jovas.
  Grįžęs kieme užsipila ant savęs porą kibirų šulnio vandens ir atsimena fon Voltkės įsakymą. Pamažu Jovą pagauna nervas:
−Tokiam karšty ryt reiks lavonų smarvę uostyt, nu gal lig ryto ką nors sumislysiu. Bet užtat bagotas, − stenėdamas iš palovio vyras ištraukia didelį kaustytą čemodaną. Suspragsi rakinamos spynelės, čemodano dangtis atšoka, atverdamas stambias carskas auksines grandines, sidabro ir aukso šaukštus, šaukštelius, įvairiausių dydžių brangių akmenų žiedus. Šypsodamasis Jovas ištraukia perlų vėrinį ir leidžia per ištiestas rankas kaip vaikystėj sunertus žirnių karoliukus. Prisiminus vargingą vaikystę, Jovą vėl pagauna nervas kaip užsitikrinti sočią ateitį.
−Ką daryt su tuo lobiu? Nelaikysi gi po lova. Slėpt reik. Reikt slėpt, − nusimetęs  juodus aulinius Jovas žirglioja kambariu pirmyn atgal ir čia jį pagauna jau tikras nervas. O kas yra tikras nervas vyras puikiai žino. Matydavo kaip pas Rozą vaistinėn atvažiuodavo Matviejus su žmona Evelina. Toji rėkaudavo Rozos kieme ir aptiekoj, krisdavo nuomariu, vaikščiodavo susirišus galvą, o vaistininkė lakstydavo paskui su kompresais ir pročkom. Miestely šnekėdavo, kad Evelinai nervos nuo didelių turtų ir raškažių
    Šiandien Jovui aišku, kad turtai, auksai tikrai sukelia nervas.
−Ką su jais daryt, kad nedingtų? Kur slėpt? Nu auksas, tai ne geležinkeliai, − mena Jovas, kaip Matviejus nenorėjo važiuot Palestinon palikęs gelžkelius kol jam nepavyko Žiemgaliuos ir Kuršo žemėse sumontuotų bėgių kad ir su nuostoliu paverst akcijom ir auksu.
    Apie akcijas Jovas nieko neišmano, užtat auksas – tikras daiktas.
−Reiks padalint į kelias dalis ir pakavot skirtingose vietose, − po bemiegės nakties prieš pat rytą nusprendžia Jovas  džiaugdamasis savo sumanumu.
−Ale Matviejus vis dėlto nedurnas, − nusprendžia žiovaudamas Jovas ryte prisėdęs su šautuvų prie šulnio laukdamas Bagočiukų, Šimaičių ir dar kelių priskirtų atvykėlių vyrų.
2018-01-12 13:22
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2018-01-13 00:09
Vetra Vika
Miela Erla, ištraukos epizodai gana įtikinamai perteikti, lyg pati būtum  lyr. her., o tai daug, kaip ir tipiški žmonių charakterių bruožai, su pačios kalbos atpasakojimo formos tarmiška "maniera"... niekad nenaudočiau menkinančių lietuvių kalbą svetimybių:nu - (na, taigi, o taip), grįžinėti - rus. vozvrasčiatsia (grįžta, grįžtant, begrįžtantis, grįžti)... ypač "nuksėjimą"- veriantį klausą-:))... nebent paryškinant tautybę, laikmetį, išsilavinimo lygį ir tt - dialogose, bet patį autorių charakterizuojant kaipo kitos tautybės per menkinimą - nusikaltimas... pastebėjau ir kelias klaideles:voketys- vokietis;
... "žargonai", kuolai, vulgarybės - sugrįžę "knygnešių" laikai ir - netik...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-01-12 20:53
Juozas Staputis
Erla jau nuostabiai įsigilinusi į tuometinį žmonių gyvenimą, santykius, gamtovaizdžius bei žydų mąstymo fragmentus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą