Naktį

Krauju pasruvę medžiai siūbuoja
Motina vaikui lovą kloja.

Už sienos plonos tarsi klevo lapas
Pianino klavišams nerūpi, jog jau miego metas.

Vaikas dar labai mažas
Tačiau ir jam aišku,
Kad ten ne muzika groja
Visgi priglaudęs ausį prie šalto tapeto
Jis nebyliai vienas vaitoja,
O po to visą naktį košmarus sapnuoja.