sotus

buvo taip nuobodu
o ir nebuvau reiklus, viską, ko reikia, turėjau

ėmiau studijuoti
apsipatenkinęs kankinausi
tarsi kažkam daugiau to reikėtų
viskas skolon, skolon, skolon
skaičiau ilgiausius tomus
traukiau iš apdulkėjusių lentynų
tiek įnorių
tik nekaltas žingeidumas
sveikintinas, gerbtinas
ir vis nieko naujo
tesužinojau, apie ką buvo visos tos istorijos
kažkas kažkada kažką kuo detaliau aprašė
ir viskas manyje tilpo
palengva suguldavo sluoksniais, riebiu glaistu
dabar galėjau tuščiai kalbėtis, polemizuoti
tai vadindavau užsivedusiomis diskusijomis
sudrumsdavo tylą, susikirsdavo mūsų interpretacijos
man nerūpėjo tie žmonės, nė kiek nerūpėjo žmonės
taip nekenčiau jų sentimentalumo
man labiau rūpėjo bendražmogiški dalykai
visai ne tai, kas tuos nelaimėlius paženklino
ties kuo jie netyčiomis suklumpa
intelektualumas yra šaltas
ir aš buvau šviesus žmogus

niekada neužsivesdavau
niekada manęs neviliojo dramos, buitis ir barbarai
aš buvau išsilavinęs žmogus
tiesa, buvau sotus, tai pripažįstu
nebežinojau, kaip ir kuo save stimuliuoti
lavinau protą, kūną, sielą
tik harmonija, daug man nereikėjo
tai vadinama subtilumu
ir kaip klasikinę muziką man skaudėjo
žinojau, kad pasitenkinimas ateina plonytėmis linijomis
didžiausias gurmanas
tam tikromis progomis užsisakydavau maistą
svetimų šalių
sufasuotas, supakuotas, laikytas tam tikromis sąlygomis
kaitintas saulėje kurios nemačiau
ir iš manęs taip juokėsi vaikai
kai uosčiau, palengva kramčiau ir dūsavau
tik vyresnėliai mąsliai žvelgė

buvo taip nuobodu, ėmiau išsigalvoti nebūtų dalykų
kurti nebūtas istorijas, tarsi man dar būtų negana
tik galvojau
kiek kartų žemė apsisuks aplink savo ašį
kiek kartų žemė apsisuks aplink saulę
apie tai, kas slypi detalėse