sėdžiu iš krašto
prieina angelas
ima ant rankų neša tolyn
nuo susinaikinimo
paglostyk man galvą
nuimk tą spiečių
dūzgiančių
išsigalvojimų
esi tyras šaltinis
upėtakiai plevena
tau už nugaros
sustingusioj šviesoj
kamuolys saulės rezginyje
sielą drasko
mano širdį ir protą
sulygina sniego griūtis
ateik noriu melstis
sakai man trūksta
planuotos skaičių sekos
išdykėlis angele
pabūkim kartu po vieną
branginu tą laisvę
kepšteli man per plaukus
pradėk maldą
už skiriančius simbolius
vėsą ir karštį
nutolimus
praregėjimui
2017-12-28 22:21
trečia strofa totali
2017-12-25 20:55
paglostyk man galvą
nuimk tą spiečių
dūzgiančių
išsigalvojimų
ir man ir man!
2017-12-25 17:26
drasko. Taikliai ir lengvai.
2017-12-25 01:54
Tikrai kalėdinis. Labai gražus.
2017-12-24 23:57
išdykėlis angelas sielą sudrasko
bet varna ori nesibaido mašinų
per kelią ji eina nesidairydama šonuosna
ir pereina visą
ne iš eilių iš šiandienos angelo sklandymų
ir varnos ėjimo per kelią
2017-12-24 20:54
Puiku Kūčių vakarą.
2017-12-24 16:01
išdykėlis
2017-12-24 15:56
Gražus eilėraštis, gal net Adventiška malda. Ačiū. Beje man atrodo, kad čia (išykėlis) įsivėlusi techninė klaidelė.