Nemanau, kad aš vis dar kažkam įdomus,
Nes mažai berandu kas išklauso,
Kas lygiuojas ir kam dar svarbus,
Nieks iš proto manęs nebekrausto.
Ir minčių tuštuma tiek gili, net juoda
O darbų jau prasmės nematau.
Jau naktis. Tik ar keis ką rytojaus diena...
Na, nebent aš paskambinčiau Tau.