Mielieji, visiems pripažįstu – buvau aš bjaurus
Ir dovanos man nepriklauso:
Per greitai lėkiau iš darbų į namus
Laikiausi įstatymo „sauso“,
Žiūrėjau save - šiek tiek sportavau,
Ir plytą prie plytos dar kroviau,
Net svetimą moterį aš sapnavau,
O kojinių nė karto neploviau.
Kai kam gal skaudėjo, kai aš juokavau,
Man padangas ruošės badyti.
Jei Senis su rogėm veš dovaną Tau
Iššoksiu aš elnių baidyti.