Rašyk
Eilės (68984)
Fantastika (2085)
Esė (1659)
Proza (10043)
Vaikams (2371)
Slam (55)
English (1047)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 47 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Atsiguliau popietinio miego. Taip gerai šmurkštelėjau lovytėn, o ji tik sudrebėjo ir sukrutėjo tarsi lyg būdama gyva. Akys sulipo ir labai greit po bemiegės nakties sudėjau bluostą. Ir prisisapnavo sapnas, jog kad ir ką begalvotumėm, kad ir kaip bekraipytumėm galvas, vistiek turime sutikti, jog gamta yra irgi gyvas kūrinys. Savo ar ne savo raidoje, tačiau gamta mus stebi- ji ieško dvasios: išsiskleisdama atskiromis būčių formomis, ji pamažu pakyla iki gyvuliško instinkto, kuris yra paskutinė pakopa prieš pasiekiant tikrąją dvasią. Tas instinktas glūdi gamtoje: tiesa, kaip dvasios principas, jis jau priėjęs prie savarankiškumo slenksčio, tačiau dar negali išsivaduoti iš pačios gamtos gniaužtų ir pasilieka jos rate. Išsivadavimas- tai vadinasi tokia yra žmogaus dalia. Po to mano sapną aplankė žmogus, kuris mano sapne išauga iš gamtos, yra jos dalelė, bet sykiu ją pranoksta. Žmogus apima ir absoliutaus objektyvumo, ir absoliutaus subjektyvumo aspektus. Jo kūnas yra mikrokosmas, kuriame glūdi visas pasaulis. Jo dvasia- tai tikroji dvasia, kadangi žmogus, vis mažiau priklausydamas nuo savo gamtinio pagrindo, tampa laisvas. Šio žmogaus sapne neįmanoma apibrėžti, remiantis kažkuo, kas jo atžvilgiu yra iš esmės skirtinga. Antai gamtos aktyvumas nėra sąmoningas, tuo tarpu žmogaus aktyvumą visada lydi vienoks ar kitoks savimonės elementas. Gamta, skleisdamasi įvairiausiomis formomis, neturės atokvė­pio, kol nepakils iki žmogaus, o per jį- iki tikrojo dvasiškumo. Taigi gamtos raida turi tikslą- ji siekia ilgainiui įgauti patrauklų žmogaus pavidalą, kuriuo pagaliau iki galo išsirutulios dangiškasis gemalas.
Tačiau tam reikia laiko ir pastangų. Žmogus, kaip kūniška ir dvasiš­ka esybė, neatsiranda gatavu, kartą ir visiems laikams nustatytu pavidalu. Jis visada gali pakilti arba nupulti, pasirinkti tiesos šviesą arba panirti į tamsą, siekti gėrio arba pasiduoti blogiui. Gali, nes yra laisvas. O kas gi yra laisvė? Su šia mintimi ir pabudau ir supratau, kad tik sapnuodamas esu laisvėje.
2017-12-07 02:56
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-07 22:08
zuwis
Visatoje, nesustodamos nė akimirksniui, juda tam tikros visą gyvybę pagimdžiusios ir globojančios valios ir jėgos, t. y. tam tikros energijos, tėkmė. Tai ir yra gerasis ketinimas, visą laiką nukreiptas tik gera kryptimi, globojantis viską, pradedant žmonėmis ir baigiant negyvąja gamta.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-07 21:27
Nuar
Sveiki atvykę į Fantastikos padangę. Drįsčiau paprieštarauti: "Gamta, skleisdamasi įvairiausiomis formomis, neturės atokvė­pio, kol nepakils iki žmogaus.." Variantas atvirkštinis, žmogus pakankamai nuspėjamas, o gamta savo įvairove, kaip visuma, kol kas vis dar pakenčia žmonių masę tokia, kokia ji yra šios civilizacijos išsivystomo stadijoje. Kadangi esate Fantastikoje, čia galioja visi šio žanro mitai ir legendos apie žmogų ir kelią, kuriuo jis eina. Visose istorijose apie anksčiau žemėje buvusias civilizacijas susiduriame su dilema, o būtent, kad žmogui artėjant prie suvokimo ir techninės galimybės sunaikinti sielą, kaip konkretų materialų vienetą, tokia civilizacija yra nušluojama nuo Žemės paviršiaus. Tada verta pamąstyti, kas gi yra tikroji gamtos dalis -atskirai siela ar žmogaus kūnas, nes viename šie du bando viską aplinkui sunaikinti be galimybės sugrįžti į pradžios tašką. Žmonijos keliai, kai šviesios mintys galu gale panaudojamos tamsai visur ir visuose sukurti, kelia abejones absoliučios laisvės egzistavimu. 
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-07 20:13
zuwis
Žmogaus laisvė paremta pasirinkimo galimybe. Situacijos, kuriose atsiduriame, niekada nėra vienareikšmės ir vienakryptės.Visada atsiranda įvairių galimybių. Todėl galime veikti, atsižvelgdami į valios pasiūlymus, arba galime ,apskritai, nieko nedaryti; galime pasielgti vienaip arba kitaip.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-07 17:57
Julija Mėčiuvienė
al,nieko sau-nepriklausyt nuo išorinio pasaulio-gal tik po kūno mirties ta siela išsilaisvina
patiko Jūsų monologas,nors kiek klaidingas bei damagogiškas
įdomus bei apsiskaitęs esat žmogus-fain būtų ilgiau pasikalbėt
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-07 10:06
zuwis
Kai žmogiškoji siela ima paklusti kitokiems, nei kad ir ji pati, dalykams, ji netenka savitumo ir laisvės. Tačiau kadangi laisvė yra vidinė žmogiškąją sielą nusakanti kokybė, tai toji siela negali visiškai jos netekti. Taigi, galima taip pat paaiškinti, kad panašiai kaip ir šviesa, net būdama labai silpna ir galbūt net išsklaidyta, juk nenustoja buvusi šviesa. Lygiai taip pat ir siela, kol ji egzistuoja ir išlieka savimi, negali visiškai netekti laisvės ir polinkio suteikti gėrį. Ir tik ji pati veikdama pagal savo pačios prigimtį, be to išsivaduodama nuo žmogiškojo fizinio, geidulingumu pagrįsto, kūno spaudimo, taip pat vadovaudamasi absoliučia tiesa ir nepaprastu gėriu, ji yra tikrų tikriausiai pajėgi pasiekti tikrąją laisvąją autonomiją, arba kitaip sakant- visišką nepriklausomybę nuo išorinio pasaulio.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-07 04:55
Julija Mėčiuvienė
filosofija
sapnuodamas esat laisvėje?kaip tik-nelaisvėje-pasąmonės
gamta-pirmykštė,žmogus -tik jos produktas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą