O šią naktį krentu
Čia pralenkiu sniegą,
Čia migruojančias zyles,
Čia Kalėdų nuolaidas,
Čia garsą, kurio aidai manęs nebepavija.
Šiąnakt pramušu ledą,
Pramušu ežero dugną,
Kitoje pasaulio pusėje lekiu kiaurai dangų.
Pralekiu rojų, prieš jį ir skaistyklą
Savą kūną aplenkiu krentant.
Savus brolius, kurie rodos pamiršę brolio vardą.
Kiaurai drobes, dažus, gruntą
Kiaurai idėjas ar tavo sapną.
Kiaurai konceptus ir visas tas neišnaudotas progas.
Lygiagrečiai jūros, kuri vertikale tapus atrodo su manim lekia.
Man sako, jog ir žvaigždes pralėkiau,
Nors nevisai pačiu imu ir tikiu.
Sako, jog karą - šaltą, antrą ir pirmą
Užnugaryje palikau.
Sako, jog revoliuciją Carinėj Rusijoje ir Prancūzijoje aplenkiau.
Sako ištirpau tenebristinėse scenose, peizažuose, natiurmortuose
Da Vincio žmoguje ar Masaccio trejybėj.
Sako natūroje - kūne, visagalį sūnų mačiau
Sako rūgštis suėda protus,
Sako indėnai buvo šamanai
Sako urvuose broliai kėlė orgijas.
Nors nevisai galiu patikėti.
Jie sako, jog čia krentant
Dėliojau Icizn'ą
Šešiasdešimt trečias laiptelis.
O aš nukritau,
Veidas įlipęs į šaltą, purviną parketą.
Šešiasdešimt ketvirta - tiek te žinau...
173412012017