Rašyk
Eilės (71798)
Fantastika (2153)
Esė (1687)
Proza (10290)
Vaikams (2487)
Slam (47)
English (1084)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 25 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Rašinys turi turėti tokį pirmąjį įžangos sakinį, kuris žmonių akis tiesiog prilipintų prie baltai juodo popieriaus lapo. Tik tuo atveju žmonės skaito kitą sakinį, tiesa? Kadangi manasis „kitas“ veikiausiai nebuvo paskutinis, kurį Jūsų akys pamatė, o smegenys apdorojo, galiu atskleisti paslaptį, jei tik niekam nesakysite. Jūs, brangus skaitytojau, ką tik buvote mano bandomasis triušiukas. Puikiai pademonstravote paprasčiausią laisvės formą – laisvą pasirinkimą.  Juk mano žodžiai neturi mažyčių kumštelių ir nemoka boksuotis, versdami vis skaityti ir skaityti... Tik ar pastebėjote, jog toji laisvė Jus lydėjo nuo pat pirmojo šios gan keistokos įžangos žodžio?

Laisvė jau tokia yra – trapi ir negailestingoje rutinoje ji kukliai tūno tyloje. Mes juk neverdame iš jos sriubos, nešukuojame ja plaukų, neišsigryniname bankomate, nedėvime vietoje kaklaraiščio ir toli gražu nežiūrime į ją, kai isteriškai vėdindami rytinės kavos nuplikytus liežuvius išsprogdiname akis pamatę, kiek valandų. Bet mums laisvės reikia lygiai tiek pat, kiek ir oro, vandens bei visų kitų gyvybei palaikyti būtinų dalykų. Ji tokia trokštama, nors iš esmės yra nematoma. Kaip galima trokšti to, ko nematai, paklausite. Atsakymas paprastas – reikia ją pajusti.

Nebrangu man gyventi laisvėje, nes mano egzistavimo metai šioje žemėje nesutampa su praeities datomis, apie kurias pasakodamas mano tėtis su pasididžiavimu ištaria: „Ir aš ten buvau. “ Savo tėvynės kelią laisvės link aš temačiau dokumentiniuose filmuose, analizavau istorijos vadovėliuose, o mano meilės apraiška Lietuvai taip pat simbolinė – kiekvienais metais per Laisvės gynėjų dieną dailės pamokų metu nupiešdavau po piešinį tema „Laisvė“ ir nueidavau pasimelsti už žuvusiuosius bei sužeistuosius sausio 13-osios įvykių metu. Kitaip tariant, esu iš tų kukulių, kurie dėl savo vėlyvo pirmojo žingsnio šioje žemėje į sriubą buvo įmesti jau po svogūnų pjaustymo. Aš nežinau, ką reiškia gyventi priespaudoje, niekada nebuvau nelaisvėje ir negyvenau nelaisvoje valstybėje. Tačiau kažkokia dvasia manyje visgi gyvena ir Lietuvos laisvė man yra labai svarbi.

Aš didžiuojuosi, kad galiu augti, tobulėti, mąstyti ir kalbėti nevaržomai. Džiaugiuosi ir tuo, kad turiu galimybę laisvai pažvelgti į pasaulį, domėtis, klausyti mėgstamo žanro muzikos ir rašyti gimtąja kalba. Dar man patinka priglausti delną prie širdies skambant „Tautikšai giesmei“ ir jausti, kaip ritmingai ji plaka... Juk tik laisva iš tiesų esu gyva. Ir jeigu aš galėčiau, tai apkabinčiau Lietuvą taip stipriai, kaip tik galiu. Tada sužydėtų visos gėlės, nors būtų gūdi lietuviška žiema, nušviestų beprotiškai skaisti saulė, o valstybės gyventojai dar kartą pamatytų šalies grožį, pamiršdami visas negandas ir savo skundus. Ak, jei galėčiau...

Taigi, mieli triušiai, jeigu laisva valia perskaitėte šį rašinėlį iki pabaigos, vien jau dėl to jaučiuosi dėkinga. Vien dėl to esu pagerbta.  O jei dar prisiminėte laisvę...  O, toji laisvė! Kaip gera gyventi laisvoje Lietuvoje, tai aš drąsiai galiu pasakyti. Ta drąsa be laisvės būtų neįmanoma... Nors pati laisvė yra tyli, bet ji suteikia tautai ypatingų galių dainuoti garsiai. Supratau, kad ir aš ten buvau, kai kovojom už laisvę, ir aš dainavau,  džiaugiausi pergale, tik kiek kitaip – siela. Ir nenorėčiau niekur iš čia skristi, plaukti ar išropoti – juk sava kalba, sava žemė, savas oro gūsis, savi auksiniai laukai... Tai man ir yra laisvė – galimybė pačiai pasirinkti, ką galiu mylėti ir branginti.

Moksleivių rašinių konkursui.
2017-11-28 18:59
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą