eilės

Arba tu gražiai eiliuoji,
arba tik žodžius dėlioji.
Bet, jei ritmo anei rimo,
gali rėkt lig užkimimo, -

nei poezija, nei eilės, -
o tik tai, kas tau ant seilės....

Aš eiliuoju ir eiliuoju
viską nuo galvos lig kojų,
nuo stogų lig pamatų,
nuo blaivybės lig girtų...

Nuo kairės lig dešinės
ir nuo stalo prie kėdės...
Dar nuo durų iki lango
aš eiliuoju laiką brangų...

Ak, nuo vakaro lig ryto,
kol vokai akis užkrito....