gal ilgesys anų dienų
atsivyniojo siūlą ilgą
sukt siūlų kamuolį atgal
sunku
sunku sakyt kad kelio
pasiilgau
to kelio kurs tamsus
ir neapšviestas
be medžių be žibintų
nuoga plynė
tu praėjai ir
medžiai eilėmis
sustojo
apsikabino
vėl šiluma jų lapais
sruvo ir skambėjo
buvo buvo
buvo
tu nuėjai o aš
į tavąjį šešėlį
kaip skustuvą
susižeidžiau
rankas